O Dvasios vaisius yra meilė, džiaugsmas, ramybė, kantrybė, gerumas, ištikimybė, švelnumas ir susivaldymas. Tokiems dalykams nėra įstatymo.

Galatams 5:22-23

Kokia Galatams 5:22-23 eilutės prasmė?

Vaisiai - tai augalų dauginimosi struktūra, kurioje yra sėklų. Paprastai jie yra valgomi, o dažnai ir skanūs! Vaisių paskirtis - apsaugoti sėklas ir pritraukti gyvūnus, kad šie suėstų vaisius ir išplatintų sėklas. Taip augalas gali daugintis ir skleisti savo genetinę medžiagą.

Panašiai ir Galatams 5:22-23 aprašyti dvasiniai vaisiai yra Dievo savybės, kurios pasireiškia tikinčiojo gyvenime, kai atsiduodame Šventosios Dvasios vadovavimui.

Jono 15, 5 Jėzus tai išreiškė taip: "Aš esu vynmedis, o jūs - šakelės. Kas pasilieka manyje ir aš jame, tas duoda daug vaisių, nes be manęs jūs nieko negalite padaryti." Dvasiniai vaisiai yra mūsų santykio su Dievu šalutinis produktas. Tai Šventosios Dvasios veikimo tikinčiojo gyvenime apraiška. Kai paklūstame Šventajai Dvasiai ir leidžiame, kad ji mus vestų ir valdytų, mesnatūraliai pasižymėtų dorybingu gyvenimu, aprašytu Laiške galatams 5:22-23.

Paklusti Šventajai Dvasiai reiškia, kad mirštame savo troškimams ir kūniškiems impulsams (Gal 5, 24). Tai yra kasdienis sprendimas rinktis būti vedamiems Dvasios, o ne sekti savo troškimais ir pasaulio įtaka.

Kas yra Dvasios vaisius?

Dvasios vaisiai, aprašyti Laiške galatams 5:22-23, yra dorybių, kurios atsiranda tikinčiojo gyvenime veikiant Šventajai Dvasiai, sąrašas. Toliau rasite kiekvienos iš šių dorybių biblinį apibrėžimą ir Biblijos nuorodas, padedančias apibrėžti šią sąvoką. Kiekvienos dorybės graikiškas žodis nurodytas skliausteliuose.

Meilė (agapė)

Meilė (agapė) - tai dorybė, kuri Biblijoje dažnai apibūdinama kaip besąlygiška ir pasiaukojanti meilė. Tai tokia meilė, kurią Dievas dovanojo savo Sūnui Jėzui Kristui ir kuri pasireiškia žmonijai. Agapės meilei būdingas nesavanaudiškumas, noras tarnauti kitiems ir troškimas atleisti.

Tokią meilę apibūdina kelios Biblijos eilutės:

• Jono 3:16: "Nes Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą."

• 1 Kor 13, 4-7: "Meilė yra kantri, meilė yra maloninga. Ji nepavydi, nesigiria, nesididžiuoja. Ji nedaro gėdos kitiems, nesiekia savęs, nesileidžia lengvai supykdoma, nefiksuoja skriaudų. Meilė nesidžiaugia blogiu, bet džiaugiasi tiesa. Ji visada saugo, visada pasitiki, visada tikisi, visada atkakliai laikosi."

• 1 Jn 4, 8: "Dievas yra meilė. Kas gyvena meilėje, tas gyvena Dieve, ir Dievas jame".

Džiaugsmas (chara)

Džiaugsmas (chara) - tai laimės ir pasitenkinimo būsena, kurios šaknys glūdi santykyje su Dievu. Tai dorybė, kuri nepriklauso nuo aplinkybių, bet kyla iš gilaus įsitikinimo Dievo meile ir buvimu savo gyvenime. Jai būdinga ramybė, viltis ir pasitenkinimas net ir sunkiose situacijose.

Šį džiaugsmą apibūdina kelios Biblijos eilutės:

• Nehemijo 8,10: "Viešpaties džiaugsmas yra jūsų stiprybė."

• Izaijo 61,3: "kad vietoj pelenų padovanotų jiems grožio vainiką, vietoj gedulo - džiaugsmo aliejų, vietoj nevilties dvasios - šlovinimo drabužį. Jie bus vadinami teisumo ąžuolais, Viešpaties sodinuku, kad būtų rodomas jo spindesys".

• Romiečiams 14,17: "Juk Dievo karalystė - tai ne valgymas ir gėrimas, bet teisumas, ramybė ir džiaugsmas Šventojoje Dvasioje."

Verta paminėti, kad graikiškas žodis "chara", Naujajame Testamente verčiamas kaip džiaugsmas, taip pat reiškia malonumą, džiugesį ir linksmybę.

Taika (eirene)

Ramybė (eirene) Biblijoje reiškia ramybės ir geros savijautos būseną tiek asmeniškai, tiek santykiuose su kitais žmonėmis. Tokia ramybė kyla iš teisingo santykio su Dievu, kuris suteikia saugumo ir pasitikėjimo Juo jausmą. Jai būdinga tai, kad nėra baimės, nerimo ar nerimo, kad jaučiama visuma ir pilnatvė.

Kai kurios Biblijos eilutės apibūdina šią ramybės rūšį:

• Jn 14, 27: "Ramybę palieku jums, savo ramybę jums duodu. Neduodu jums, kaip duoda pasaulis. Nedrumskite savo širdžių ir nebijokite".

• Romiečiams 5,1: "Taigi, kadangi esame išteisinti tikėjimu, turime taiką su Dievu per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų."

• Filipiečiams 4,7: "O Dievo ramybė, pranokstanti bet kokį supratimą, saugos jūsų širdis ir protus Kristuje Jėzuje."

Graikiškas žodis "eirene", Naujajame Testamente verčiamas kaip ramybė, taip pat reiškia visumą, gerovę ir pilnatvę.

Kantrybė (makrothymia)

Kantrybė (makrothymia) Biblijoje yra dorybė, kuriai būdingas gebėjimas ištverti sunkias situacijas ir išlikti tvirtam tikėjime į Dievą net tada, kai reikalai klostosi ne taip, kaip norėtųsi. Tai gebėjimas susilaikyti nuo greitos reakcijos ir išlaikyti ramią bei santūrią laikyseną net tada, kai tenka susidurti su išbandymais ir sunkumais. Ši dorybė glaudžiai susijusi su savikontrole irsavidisciplina.

Tokią kantrybę apibūdina kelios Biblijos eilutės:

• Ps 40, 1: "Aš kantriai laukiau Viešpaties, jis atsigręžė į mane ir išgirdo mano šauksmą."

• Jokūbo 1,3-4: "Mano broliai ir seserys, laikykite tai džiaugsmu, kai jums tenka patirti įvairių išbandymų, nes žinote, kad jūsų tikėjimo išbandymas ugdo ištvermę."

• Hebrajams 6,12: "Mes nenorime, kad taptumėte tinginiai, bet mėgdžiotumėte tuos, kurie tikėjimu ir kantrybe paveldi tai, kas pažadėta."

Graikiškas žodis makrothymia, Naujajame Testamente verčiamas kaip kantrybė, taip pat reiškia pakantumą arba ilgą kentėjimą.

Gerumas (chrestotes)

Gerumas (chrestotes) Biblijoje reiškia savybę būti geranoriškam, rūpestingam ir užjaučiančiam kitus. Tai dorybė, kuriai būdingas noras padėti ir tarnauti kitiems bei nuoširdus rūpinimasis jų gerove. Ši dorybė glaudžiai susijusi su meile ir yra Dievo meilės kitiems išraiška.

Kai kurios Biblijos eilutės apibūdina tokį gerumą:

• Patarlių 3,3: "Tegul meilė ir ištikimybė niekada tavęs nepalieka, pasikabink juos ant kaklo, užrašyk juos savo širdies plokštelėje."

• Kolosiečiams 3,12: "Todėl, būdami Dievo išrinktoji tauta, šventa ir mylima, apsivilkite gailestingumu, gerumu, nuolankumu, švelnumu ir kantrybe."

• Efeziečiams 4,32: "Būkite vieni kitiems geri ir gailestingi, atleiskite vieni kitiems, kaip Kristuje Dievas atleido jums."

Graikiškas žodis "chrestotes" Naujajame Testamente verčiamas kaip gerumas, taip pat reiškia gerumą, širdies gerumą ir geranoriškumą.

Gerumas (agathosune)

Gerumas (agathosune) Biblijoje reiškia dorybingumo ir moralinės tiesos savybę. Tai Dievo prigimtį atspindinti savybė, kurią Dievas nori ugdyti tikinčiųjų gyvenime. Jai būdingi moraliai teisingi veiksmai, atspindintys Dievo charakterį. Ši dorybė glaudžiai susijusi su teisumu, ir ji išreiškia Dievošventumą savo gyvenime.

Kai kurios Biblijos eilutės apibūdina tokį gerumą:

• Ps 23, 6: "Tikrai gerumas ir meilė lydės mane per visas mano gyvenimo dienas, ir aš gyvensiu Viešpaties namuose per amžius."

• Romiečiams 15,14: "Aš pats esu įsitikinęs, mano broliai ir seserys, kad jūs patys esate pilni gerumo, kupini pažinimo ir mokate vieni kitus pamokyti."

• Efeziečiams 5,9: "Juk Dvasios vaisius yra visas gerumas, teisumas ir tiesa."

Graikiškas žodis "agathosune" Naujajame Testamente verčiamas kaip gerumas, taip pat reiškia dorybę, moralinį pranašumą ir dosnumą.

Ištikimybė (pistis)

Ištikimybė (pistis) reiškia savybę būti ištikimam, patikimam ir patikimam. Tai dorybė, kuriai būdingas gebėjimas laikytis pažadų, išlikti ištikimam savo įsitikinimams ir įsipareigojimams. Ši dorybė glaudžiai susijusi su pasitikėjimu ir patikimumu. Ji yra santykių su Dievu pagrindas ir išreiškia žmogaus tikėjimą Dievu irJo pažadai.

Kai kurios Biblijos eilutės apibūdina tokią ištikimybę:

• Ps 36, 5: "Tavo meilė, Viešpatie, siekia dangų, tavo ištikimybė - dangų."

• 1 Korintiečiams 4,2: "Dabar reikalaujama, kad tie, kuriems patikėta, įrodytų savo ištikimybę."

• 1 Tesalonikiečiams 5,24: "Tas, kuris jus pašaukė, yra ištikimas ir tai padarys."

Verta paminėti, kad graikiškas žodis "pistis" Naujajame Testamente verčiamas kaip ištikimybė, taip pat reiškia tikėjimą, pasitikėjimą ir patikimumą.

Švelnumas (prautes)

Švelnumas (prautes) reiškia savybę būti klusniam, nuolankiam ir švelnaus būdo. Tai dorybė, kuriai būdingas gebėjimas būti dėmesingam, maloniam ir taktiškam kitų atžvilgiu, taip pat nuolankumas, kai norima tarnauti kitiems, o ne siekti, kad būtų tarnaujama. Ši dorybė glaudžiai susijusi su nuolankumu ir yra Dievo meilės ir malonės išraiška žmogaus gyvenime.

Kai kurios Biblijos eilutės apibūdina tokį švelnumą:

• Filipiečiams 4,5: "Tegul jūsų klusnumas būna akivaizdus visiems. Viešpats arti."

• 1 Tesalonikiečiams 2,7: "Bet mes buvome švelnūs tarp jūsų, kaip motina, kuri rūpinasi savo vaikais".

• Kolosiečiams 3,12: "Tad apsivilkite, kaip Dievo išrinktieji, šventieji ir mylimieji, gailestingą širdį, gerumą, nuolankumą, klusnumą (prautes) ir kantrybę."

Graikiškas žodis "prautes" Naujajame Testamente verčiamas kaip švelnumas, taip pat reiškia klusnumą, švelnumą ir nuolankumą.

Savikontrolė (egkrateia)

Savikontrolė (egkrateia) reiškia savybę gebėti kontroliuoti savo norus, aistras ir impulsus. Tai dorybė, kuriai būdingas gebėjimas atsispirti pagundoms, priimti teisingus sprendimus ir elgtis taip, kad tai atitiktų žmogaus įsitikinimus ir vertybes. Ši dorybė yra glaudžiai susijusi su drausme ir savikontrole. Ji atspindi Šventosios Dvasios veikimą.gyvenime, padėdamas tikinčiajam nugalėti nuodėmingą prigimtį ir atitikti Dievo valią.

Kai kurios Biblijos eilutės apibūdina tokį savikontrolės būdą:

• Patarlių 25:28: "Kaip miestas, kurio sienos pralaužtos, yra žmogus, kuriam trūksta savikontrolės."

• 1 Korintiečiams 9,25: "Visi, kurie dalyvauja žaidimuose, eina į griežtas treniruotes. Jie tai daro, kad gautų vainiką, kuris neišliks ilgam, o mes tai darome, kad gautume vainiką, kuris išliks amžinai."

• 2 Pt 1, 5-6: "Todėl stenkitės savo tikėjimą papildyti dorybėmis, dorybes - pažinimu, pažinimą - susivaldymu, susivaldymą - tvirtumu, o tvirtumą - pamaldumu."

Graikiškas žodis "egkrateia" Naujajame Testamente verčiamas kaip savikontrolė, taip pat reiškia savivaldą, susivaldymą ir savikontrolę.

Dienos malda

Brangus Dieve,

Šiandien ateinu pas Tave dėkodamas už Tavo meilę ir malonę mano gyvenime. Dėkoju Tau už Šventosios Dvasios dovaną ir Jos duodamus vaisius manyje.

Meldžiu, kad padėtum man augti meilėje (agape), kad galėčiau rodyti užuojautą ir gerumą aplinkiniams ir kad kitų poreikius iškelčiau aukščiau už savo. Meldžiu, kad mano gyvenime padaugėtų džiaugsmo (chara), kad net sunkiomis aplinkybėmis rasčiau pasitenkinimą ir ramybę Tavyje. Meldžiu, kad ramybė (eirene) pripildytų mano širdį, kad manęs neramintų šio pasaulio rūpesčiai, betkad visada pasitikėčiau tavimi.

Meldžiu, kad mano gyvenime pasireikštų kantrybė (makrothymia), kad galėčiau ilgai kęsti kitus ir sunkumus, kurie pasitaiko mano kelyje. Meldžiu, kad mano gyvenime pasireikštų gerumas (chrestotes), kad būčiau dėmesingas ir užjaučiantis kitus. Meldžiu, kad mano gyvenime pasireikštų gerumas (agathosune), kad gyvenčiau pagal Tavo standartus ir būčiau Tavo atspindys.charakteris.

Meldžiu, kad mano gyvenime būtų matoma ištikimybė (pistis), kad būčiau ištikimas ir patikimas tau ir aplinkiniams. Meldžiu, kad mano gyvenime būtų matomas švelnumas (prautes), kad būčiau klusnus ir nuolankus, kad kitiems tarnaučiau maloniai. Meldžiu, kad mano gyvenime būtų matoma savitvarda (egkrateia), kad sugebėčiau atsispirti pagundoms ir priimčiau teisingus sprendimus, kurie būtų naudingi.malonus jums.

Dėkoju Tau už Šventosios Dvasios veikimą mano gyvenime ir meldžiu Tave, kad ir toliau nešiotum manyje šiuos vaisius savo garbei ir aplinkinių labui.

Jėzaus vardu, amen.